Jo
pavarde Flemingas. Jis buvo varganas skotas fermeris. Viena diena, kai jis
keliavo po darbo namo, isgirdo pagalbos sauksma. Pelkeje skendo berniukas.
Fermeris mete savo irankius ir bego gelbeti vaiko. Sis jau iki liemens buvo
ismukes purve ir is visu jegu bande issikapanoti is klampynes. Jo jegos seko,
o rezultatu nebuvo. Fermeris padejo berniukui. Jei ne jis, vaikinas butu
amziams prasmeges klampyneje. Kita diena, pro sali vaziavo puosni didiko
karieta ir... sustojo fermerio kieme! Is karietos islipo didikas ir kreipesi
i fermeri. Tai buvo to isgelbeto berniuko tevas. Jis norejo
uzmoketi fermeriui uz sunaus isgelbejima, bet pastarasis
atsisake uzmokescio. Tuo pat metu tarpduryje pasirode fermerio
sunus. ,,-Ar tai tavo sunus?''- paklause didikas. ,,- Taip, mano.''-
atsake fermeris. ,,- Sudarykime sanderi.- sako didikas. As paimu tavo sunu
savo globon ir kartu su savuoju leidziu i mokslus. Jis gaus issilavinima
ir niekada nepadarys gedos savo tevui'' Fermerio Flemingo sunus baige
geriausia tais laikas Londono sventos Marijos medicinos mokykla ir tapo
zinomas kaip seras Aleksandras Flemingas, atrades penicilina. Po metu,
jo mokslu draugas, tas pats is pelkes isgelbetas vaikinas susirgo plauciu
uzdegimu, pneumonija. Ir kas jam si karta isgelbejo gyvybe? Penicilinas....
Koks buvo didiko vardas? Winstonas Cercilis. Liaudies ismintis sako: viskas
eina ratu. Viskas grizta mums atgalios.
| 