Asiliukų rojuje gyveno linksmas, mažas ir žvalus
asiliukas. Kasdien jis bėgiojo po žalią pievą ir ėdė tik šviežiausią žolę. Jam
galvoje sukosi tik vienas klausimas „KAS YRA LAIMĖ?”
Taip jis išėjo į pasaulį atsakyti į savo klausimą. Nubėgo jis pas karvę ir sako:
- Karve, kas yra laimė?
- Laimė? Tai, kai duodi daug pieno,- atsakė karvė.
- Bet argi tai yra laimė? - sumurmėjo sau po nosim asiliukas. Nubėgo jis pas
avį ir sako:
- Avyte, kas yra laimė?
- Laime yra tada, kai užaugini daug vilnos.
- Hmm... Nemanau, kad tai yra laimė,- sudvejojo asiliukas ir greitai
nustriksėjo pas kiaulę, ir vėl paklausė:
- Kiaule, kas yra laimė?
- Laimė, oo... Laimė... tai yra, kai gauni ėdalo ir gali šiltai bei ilgai
miegoti.
- Tai tikrai nėra laimė,- nusivylė jis.
Mažytis asiliukas keliavo nusiminęs per mišką ir išgirdo verkiančią mergaitę,
jis tarė:
- Kas nutiko?
- Kokia laimė, kad tave sutikau! - atsakė ji.
Asiliukas suprato, kad tikroji laimė yra padėti kitam.
| 