Sykį gyveno berniukas, kuris eidamas į mokyklą ir
joje būdamas visada laikydavo sugniaužtą kairės rankos kumštį. Kai
mokytoja jį pakviesdavo atsakinėti, jis atsistodavo, bet kumštis
likdavo sugniaužtas. Vaikas rašydavo dešine ranka, o kairiojo kumščio
nieku gyvu neatleisdavo.
Vieną dieną mokytoja, norėdama patenkinti savo pačios
ir vaikų smalsumą, paklausė, kodėl jis taip elgiasi.
Berniukas nenorėjo atsakyti, bet po to, primygtinai
mokytojos ir klasės draugų raginamas, nusprendė atskleisti paslaptį:
- Kai kas rytą išeinu iš namų į mokyklą, mama
stipriai pabučiuoja mano kairįjį delną, o paskui, gniauždama mano
pirštus, šypsodamasi sako: "Mano vaikeli, tvirtai laikyk saujoje mamos
bučinį!" Todėl visada laikau sugniaužtą kumštį: ten, viduje, - mano
mamos bučinys.
