Erškėčių paukštė
Yra tokia legenda apie paukštę, kuri gieda vieną kartą per visą savo
gyvenimą, bet gieda gražiau už visus pasaulio paukščius…
Vieną vienintelį kartą ji palieka savo lizdą ir skrenda ieškoti erškėčio
krūmo. Ji nenurimsta tol, kol jo neranda. Tarp duriančių šakų ji užgieda savo
giesmę ir krenta tiesiai ant paties ilgiausio, paties aštriausio spyglio.
Mirdama – pakildama virš neapsakomos kančios – paukštė taip užgieda, kad
šiai džiūgaujančiai giesmei pavydėtų net vieversys ar lakštingala…
Vienintelė ir nepakartojama giesmė verta viso gyvenimo.
Pasaulis apmiršta klausydamasis, netgi pats Dievas šypsosi danguje.
Juk visa, kas geriausia, pasiekiama per didelį skausmą, per didelę kančią.
Bent jau taip byloja ši legenda.
| 