Vyras ir žmona pragyveno santuokoje trisdešimt metų. Bendro
gyvenimo
jubiliejaus proga žmona nusprendė pradžiuginti vyrą gardžiu
vyšnių
pyragu. Tokį pyragą ji kepdavo kiekvieną sekmadienį. Tačiau
šį kartą
norėjo jį paruošti su ypatinga meile. Kiekvieną kartą
padalinusi
pyragą pusiau, vyrui ji atiduodavo labiau paskrudusią,
skaniąją, pusę
Pati valgydavo likusią dalį su minkštuoju šonu.
Pagaliau pyragas baigė kepti. Žmona padalino jį pusiau. Ir
staiga
pagalvojo. Ji trisdešimt metų vyrui atiduodavo skaniąją
pyrago dalį.
Negi ji nenusipelnė bent šiandien skaniąją pyrago dalį
pasilikti sau.
Nors jaudinosi ir nerimavo, kaip vyras sureaguos į tokį jos
akibrokštą, visgi padarė taip kaip nusprendė - sau pasiliko
paskrudusiąją pyrago pusę, vyrui į lėkštę įdėjo pyrago dalį
su
minkštuoju šonu.
Išvydęs lėkštę su savąja pyrago dalimi, vyras akimirkai
neteko žado,
po to nusišypsojo žmonai ir tarė:
-Ačiū tau. Tai nuostabiausia dovana, kokios tik galėjau
tikėtis.
Džiaugiuosi, kad trisdešimtmečio proga gavau tą pyrago dalį,
kuri man
labiausiai patinka, ir kurią visus tuos metus palikdavau
tau.
Istorijos moralas
Kalbėkime apie tai, kas mums rūpi. Klauskime apie tai, kas
rūpi
kitiems, ypač mums brangiems žmonėms. Kad praėjus daugybei
metų staiga
nepaaiškėtų, kad visą tą laiką aukojomės ten, kur mūsų auka
niekam
nebuvo reikalinga.
| 